Skouda Žemaitiu draugėja » Informacija » Zemaitiu kalba 24/7 Vėlniaus žemaitiu draugėja Nuorodos Lankytojai: 444. |
Žemaitiu kultūras draugėjės Plungės skīrius „Gondinga“Baltū vėinībės dėina 2011 metās Stuojos rodėnėis līgiadėiniou, ožsėmėnontem aple jau šaltiesni uora ėr tomsiesni čiesa, i Gondingas pėlekalni rugsiejė 23 dėina pu pėitu kvėitė laužos, karšta žuolieliu arbata, gera žemaitėška mozėka, pašnekesē ėr vėskou tou apjungous svarbiausis tėkslos – Baltū vėinībės dėina. Baltū vėinībės dėina 2000 metās ivardėjė Lietuvuos ė Latvėjės seimā, pagerbdamė ėr ragėndamė mumis vėsus gerbtė ėr vertintė sosėvienijusiu baltū gėntiū pergalė priš Kalavijuotiū ordina. Priš 775 metus, 1236 m. rugsiejė 22 dėina ivīkės Saulės mūšis ė šėndėin mums tīlē prėmėn, kad tebesam tėi patīs, kas ir kuokėi esam ėš tėkrūju. Žemaitē istuorėku dažnā ėvardėjamė, kap pati karingiausė baltū gėntės. Maluono, vuo karto ėr biški baugo tou girdietė: juk vėsū kariavosė žemaitė tėkslū tēp ėr nesožėnuosem. Bet musintās buovuom stėprė. Vuo da daugiau nuorės tikietė, kad muokiejuom mīlietė ėr buvuom išmintingė. Šėndėin, nepriverstė kariautė, esam daugiau linkė bėndradarbiautė. Musintās euoruopiejem? Bet gėlėi juntam, kad meilė, išmintės ėr gėntės īr kertinis mūsa akmou. Da turbūt – gelmie, da – rūstos ė tīlos ėžvalgoms. Nemasėnio tapės rėngėnīs vėsumet žavos tou, kad i anou sosėrenk tėi, katrėi nuor anamė būtė. Sosėbūrėma inicijatuorios Žemaitiū kultūras draugėjės Plungės skīriaus „Gondinga“ pėrmininks Vidmants Gendvėls ė anam padiejusi žmuona diekavuojė daugībē plungiškiu ož nuopelnus sāva žemē. Tegu nesopīkst nepasveikintėjē ėr skaitītuoje dėl tuo, kad vėsū ėšvardintė neimanuoma. Aple rėngini pasakīsem, kad bova baisē gražē sektė nu cėntrėnės Plungės aikštės ligi Gondingas pėlekalnė jaunū žmuoniū maratuona (organėzatuorios Ričards Skrinskis), girdietė latvėškā besirokoujėntės svetelės ėš Latvėjės Priekolės, klausītėis žemaitėšku žuodiu grupiu „Savė“ ėr „Iruonėjė“ dainuos, matītė baikeriu kluba „Samogitian MC“ vīrus. Geriau, negu vėin tik aple anus vėsus dabā skaitītė. Vaičekauskātė Jūratė Pėrma gimtuoji kalba – tarmie Vasarė 21-ojė švėntama tarptautėnė gimtuosės kalbuos dėina. Šiou pruoga trečiadėinie ana bova paminieta ėr Žemaitiu dailės muziejou Plungie, Žemaitiu kultūras draugėjės Plungės skīriaus „Gondinga“ iniciatīva. Dėinos mėnavuojėma organėzatuorē sokvėitė žemaitėška žuodė meistrū ėš Nausuodė, Šatėikiu, Plāteliu, Alėksandrāva, skaituovu ėr mozėkontu ėš Plungės, svetiū ėš Šiauliu. Daugoma šiuo rėngėnė deklamoutuoju – kuonkursa „Žemaitėškė skaitīmā“, vīkosė Skoudė, dalīvē. Vėsus šiou pruoga sosėrinkosius sveikėna Žemaitiu kultūras draugėjės Plungės skīriaus „Gondinga“ pėrmininka pavaduotuojė, istuorėjės muokslu dāktarė Juolanta Skurdauskienė, žornalists, kraštuotīrininks Eugenėjos Bunka, Plungės rajuona savėvaldībės Švėitėma skīriaus vedies Ruolands Raibužis.
Sava eilės ėr dainas prėstatė Plāteliu gėmnazėjės muokītuojė Regina Miežetienė. Alėksandravėškės Marītė Kolozinskienė bei Irena Stražinskātė-Glinskienė paskaitė žemaitė kraštuotīrininka, vėina ėš Alėksandrava muziejaus „Mėjga“ kūrieju - Aniceta Stonkaus pruozas ėr eiliu. Gražē rėngėnie ėšrīškiejė Plāteliu gėmnazėjės septintuoku ėr Plungės kultūras cėntra kluba „Menadė“ sokortas menėnės kompuozicėjės. Savuos kalbuos miniejima dėina rengėnie skombiejė ėr muzika: grajėjė ėr dainiava grupės ėš Plungės „Iruonėjė“ ėr „Savė“, sava kūrības daina buvusi gėmnazistė plungėškė, dabā Šiauliu Universiteta stodentė Austiejė Gendvėlātė atlėka karto so svetio ėš Šiauliu, muokslu draugo Severėno Norgaila. Severėns žemaitems prėstatė kūrini sāva gimtuojė aukštaitiu tarmė. Rėngini vēdusi draugėjės Plungės skīriaus „Gondinga“ narie Diana Gendvilienė diekuojė vėsėms muokinius paruošosėms muokītuojems: Nausuodė pagrėndėnės muokīklas muokītuojē Janinā Macenienē, Šatėikiu pagrėndėnės muokīklas muokītuojuoms Lidā Puidokienē ė Irenā Valončienē, Plāteliu gimnazėjės pedaguogē Reginā Miežetienē, Plungės „Babrunga“ pagrėndėnės muokīklas muokītuojē Bruonislavā Šėmuonienē, „Saulės“ gėmnazėjės muokītuojou Juozou Mėlašiou, Plungės kultūras centra etnuoluogē Sėmuonā Gudavičiūtē. Plungės rajuona savėvaldībės Švėitėma skīriaus vīriausiuoji spėcialistė Irena Gricevičienė šėms pedaguogams iteikė padiekuos raštus. Padieka ož gimtuosės kalbuos vartuojėma skatėnėma iteikta ė rėngėnė organėzatuoriou Vidmantou Gendvėlou.
Būsime tol, kol kalbėsime žemaitiškai
2011-12-02 Jūratė VAIČEKAUSKAITĖ Šių metų liepą atsikūręs Žemaičių kultūros draugijos Plungės skyrius „Gondinga“ dėlioja tolesnės savo veiklos planus, žingsnis po žingsnio juos įgyvendina, kviečia prisidėti visus etnošaknų svarbą suvokiančius plungiškius. Apie visa tai pasikalbėjome su „Gondingos“ pirmininku Vidmantu GENDVILU. - Kokių tikslų siekiate ir kokia skyriaus veiklos kryptis, Jūsų manymu, šiuo metu reikalingiausia? - Esu Žemaitukų arklių augintojų asociacijos pirmininko pavaduotojas ir stebėdamas, nuo kokio nedidelio būrelio entuziastų šios organizacijos veikla prasidėjo, noriu pasidžiaugti, jog jau išauginta apie 600 Žemaitijos vardą garsinančių žemaitukų. Panašiai yra ir su lietuvių skalikų veisimu, tačiau kalbame ne apie šių dviejų organizacijų pasiekimus. Kalbame apie bendrą idėją, jos stiprumą ir iš jos gimstančius darbus. Tie, kurie išmano, manau, neklysta, sakydami, jog nieko nėra svarbiau už protėvių kalbą. Jos svarbai neprilygs nei arklių, nei skalikų auginimas. Norėdami gyvuoti tarp kitų etninių grupių, tautų, turime pajusti ir suvokti savo kalbos grožį ir jėgą. - Neseniai Kultūros ministerijai išsiuntėte laišką, kuriame prašėte imtis veiksmų saugoti visas Lietuvoje gyvuojančias tarmes, įpareigoti akademinę bendruomenę parengti konkrečią tarmių rėmimo programą. Ką atsakė ministerijos atstovai? - Viceministrė Nijolė Laužikienė padėkojo už pilietinę iniciatyvą, priminė ir pakvietė išnaudoti galimybę rengti kultūrinės veiklos projektus ir dalyvauti šiuo metu skelbiamuose konkursuose, remiamuose Kultūros ministerijos, pranešė, jog Seimas šiuo metu svarsto galimybę 2013-uosius paskelbti Tarmių metais. Įpareigoti akademinę bendruomenę parengti tarmių rėmimo programą ši ministerija negalinti - bendruomenė pavaldi Švietimo ir mokslo ministerijai. Su šiuo atsakymu kreipiausi į Seimo narį Jurgį Razmą. Jis žadėjo padėti, kad Tarmių metų paskelbimo klausimą svarstytų Seimas. Kreipimąsi rašiau manydamas, jog dirbtinai sukurtos bendrinės lietuvių kalbos taisyklės yra per griežtos, tam tikra pras- me skurdinančios gyvą žmonių šneką. Bendrinė kalba buvo sukurta rašyti, vartoti ją tada, kai reikia ypatingo aiškumo. Laiške išdėstytas prašymas rašyti vietovardžius tarmiškai neturėtų kelti keblumų. Esu bendravęs šiais klausimais su šviesaus atminimo kalbininku, Vilniaus universiteto Bendrosios kalbotyros katedros vedėju, Lietuvos Mokslų Akademijos nariu korespondentu prof. habil. dr. Aleksu Girdeniu. Jis patarė dėl šių aktualijų visada kreiptis ir į politikus. Šiaulių universiteto studijų prorektoriaus doc. dr. Juozo Pabrėžos nuomone, Žemaitijoje tarmė yra labiausiai išsaugota. Tačiau turime rūpintis visų regionų tarmėmis. - Gal savos tarmės gėdijamasi? Gal tampam prisitaikantys ir nežinia dėl ko bailūs? - Ankstesniais metais, nuvažiavęs į Klaipėdą, retai išgirsdavai kalbantis žemaitiškai. Dabar tarmę čia išgirsti kur kas dažniau. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros docentas Jonas Bukantis viename interviu yra sakęs, kad kalbėjimas savo tarme rodo, jog kyla žmonių išsilavinimo lygis. Nereikia gėdytis savo gimtosios šnekos. Vasarą dalyvavau Žemaičių dailės muziejuje ir Žlibinuose rengtoje konferencijoje, skirtoje žemaitiškumo puoselėtojo profesoriaus Igno Končiaus 125-osioms gimimo metinėms. Buvo nejauku klausyti, kai vietiniai žemaičiai kalbėjo bendrine kalba, o atvažiavę žemaičiai vilniškiai, kaip ir dera, juo labiau tokiame renginyje, kalbėjo žemaitiškai. - Ką manote apie svetimybių kalboje vartojimą? - Visiškai jų išvengti neįmanoma. Sykį teko bendrauti su užsieniečiu profesoriumi, išmokusiu lietuvių kalbą iš knygų. Jo kalbos sausumas buvo stebėtinas, trūko gyvasties. Tačiau svarbu, kad būtų stengiamasi kalbėti savo kalba. Prisimenu, kaip sykį išgirdau žemaičius vyrus kalbantis tarpusavyje rusiškai. Tada, būdamas 14 metų, ėmiau ir paklausiau: „Kodėl jūs kalbate rusiškai?“ Jie nutilo ir į šį mano klausimą turbūt neatsakė todėl, kad nesugebėjo pripažinti tiesos, jog šitaip elgėsi, matyt, iš neįsisąmoninto įpročio pataikauti. - Galbūt kas nors turėtų rodyti pavyzdį, gal žmonėms lengviau yra sekti kieno nors pėdomis? - Pavyzdžiu turėtume būti kiekvienas, suvokęs viduje kalbos svarbą sau ir ateinančioms kartoms. Labai padėtų, jei vadovai šnekėtų žemaitiškai ir oficialiomis progomis. Tai būtų labai gražu, įkvėptų. Taip pat norėčiau pasakyti, jog turime keisti įsišaknijusį neigiamą požiūrį į politikus. Tikrai ne visi yra neveiklūs, nesistengiantys. - Kokiems konkretiems darbams pritariate, prie kokių renginių, puoselėjančių etnines vertybes, prisidedate, ką juose įžvelgiate gero ar keistino? - Neseniai Skuode vyko jau dešimtus metu rengiami „Skaitymai žemaitiškai“. Dalyvavo ir penkių Plungės mokyklų mokinių, Plungės kultūros centro atstovai, suaugusieji iš Aleksandravo, Platelių, Plungės. Vadinasi, poreikis dalyvauti tokiuose renginiuose yra. Tačiau Skuodo bibliotekos direktorius Jonas Grušas patarė, kad ir plungiškai savo rajone rengtų išankstinę atranką į šį konkursą. Tai galėtų inicijuoti mūsų Švietimo skyrius. Labai svarbūs Plungėje žemaitiškos autorinės dainos koncertai „Esam ė būsem“. Šiemet buvau šio renginio organizacinio komiteto pirmininku. Tokiais koncertais išreiškiame poziciją, jog turime ne tik atkartodami atlikti senas, tradicines dainas, bet kurti dabar - šiuolaikines, atspindinčias ir šių dienų gyvenimą, pulsuojančias šiuolaikine muzikine ir žodžio kalba. - Koks laukia artimiausias Jūsų skyriaus organizuojamas renginys? - Šįvakar 18 val. kviečiame visus į Žemaičių dailės muziejų, kur pasirodys Skuodo kultūros centro žemaičių teatro aktoriai, suvaidinsiantys komišką dramą „Pašielosi dėina“. Po spektaklio vyks vakaronė, bus galima pabendrauti su artistais, koncertuos grupė „Ironija“ ir kiti svečiai. Kviečiu visus geros valios žemaičius ar juos palaikančius prisidėti prie Žemaičių kultūros draugijos veiklos finansiškai, nes, rašant projektus, viena iš sąlygų yra turėti 10 proc. pradinio įnašo lėšų. Lėšos reikalingos ir renginiams organizuoti. Mūsų skyrius dar tik kelia sparnus. Tikiu, kad atsiras žmonių, palaikančių išsakytas idėjas ir pagal savo galimybes galėsiančių prisidėti tiek veikla, tiek finansiškai. Žemaičių kultūros draugijos Plungės skyriaus „Gondinga“ sąskaita atidaryta Ūkio banke, banko kodas - 70108, sąskaita - LT 857010800002700032. - Ir paskutinis klausimas. Gal kiek nepatogus... Ką manote apie visišką abejingumą, nesidomėjimą savo kalba, istorija, etnokultūra ir, kaip dažnai būna, kitą kraštutinumą - per didelį žemaitiškumo aukštinimą, didžiavimąsi savimi, kvailą patosą, dėl ko kartais nukenčia noras tyliau, bet rimčiau dirbti reikalingus, ateičiai svarbius darbus? - Sutinku su jumis. Manau, kad žemaitiško kultūringumo sąvoka yra labai svarbi ir turi būti gyva žmonių širdyse. - Ačiū už pokalbį.
Įspūdžiai, grįžus iš "Skaitymų žemaitiškai" Konkursas „ Skaitymai žemaitiškai“, skirtas Simonui Daukantui paminėti, Skuode vyksta jau 10 metų. Šiemet organizatoriai- Skuodo rajoninė biblioteka, Švietimo skyrius ir Pr. Žadeikio gimnazija- pirmą kartą sukvietė viso Žemaitijos regiono skaitovus ir kūrėjus. Lapkričio 17-ąją Pr. Žadeikio gimnazijos salė vos talpino gausų – 120 atlikėjų ir 43 mokytojų būrį. Komisija, kurią sudarė Klaipėdos Dramos teatro aktorius Aleksandras Šimanskis, Skuodo Žemaičių teatro režisierius Edmundas Untulis, Skuodo r. savivaldybės vyr. specialistė Jadvyga Laureckienė ir mūsų rajono atstovė , Žemaitijos nacionalinio parko etnografė Aldona Kuprelytė vertino 5 amžiaus grupių dalyvių meistriškumą- žemaičių tarmės mokėjimą, atlikėjo santykį su atliekamu kūriniu, jo originalumą, bendravimą su klausytojais. Plungės rajonui atstovavo pats gausiausias dalyvių būrys- 28 skaitovai iš Platelių gimnazijos, „Babrungo“, Šateikių, ak. A.Jucio, Nausodžio pagrindinių mokyklų ir Plungės kultūros centro renginių organizavimo klubas „ Menadė“. Suaugusiųjų grupėje dalyvavo skaitovės iš Aleksandravo, Platelių, Plungės. Visi dalyviai stengėsi kalbėti taisyklinga savo regiono tarme, stebino savitais ir įdomiai pateiktais kūriniais bei kompozicijomis ( nė vienoje amžiaus grupėje nė vienas kūrinys nebuvo pakartotas!) . Geriausia kompozicija 5-8 kl. mokinių grupėje pripažinta ak. A.Jucio mokyklos mergaičių atliktas „ Pėimėnū pasėrokavėms“. Mokytoja R.Barniškienė šį „pasėrokavėma“ sudėliojo tiesiog iš žemaitiškų patarlių. Specialų komisijos diplomą už geriausią kompoziciją tarp 9-12 kl. mokinių pelnė „ Menadės“ klubo merginos. Jų pasirodymas išsiskyrė prasmingu turiniu ir originalia kompozicija, kuriai žiūrovai sukėlė tikras ovacijas. Labai gerai iš mūsiškių pasirodė Šateikių pagr. mokyklos dešimtokė Laura Vasiliauskaitė ( mokytoja Irena Valančienė)- savo amžiaus grupėje, pateikusi S.Kymantaitės-Čiurlionienės kūrinį „Najiesi nadėktousi“ ji pelnė 2 vietą. Na, o geriausiai iš plungiškių buvo įvertinta skaitovė iš Aleksandravo Irena Stražinskaitė- Glinskienė. Jautriai perteikta ištrauka iš A.Stonkaus baladės „Do g͞īvenėma“ sujaudino ne tik žiūrovus. Irena suaugusiųjų grupėje pelnė pirmąją vietą. Pagyrimų verti visi konkurso dalyviai- neįmanoma šioje apžvalgoje aptarti kiekvieno dalyvavusio . Bet didžiausi padėkos žodžiai turėtų būti skirti lietuvių kalbos mokytojoms. Juk reikėjo ne tik paruošti jaunuosius talentus, bet- prieš tai perskaityti dešimtis tekstų, atrinkti ir pritaikyti juos savo mokiniams, kurti kompozicijas, rūpintis mokinių atvežimu į konkursą. Tad – nuoširdi padėka už darbą, pagarbą ir meilę gimtajai kalbai plateliškei Reginai Miežetienei, „Babrungo“ pagr. mokyklos mokytojai Bronislavai Šimonienei, Lidai Puidokienei ir Irenai Valančienei iš Šateikių pagr. mokyklos, Ritai Barniškienei, Nausodžio pagr. mokyklos mokytojai Janinai Macenienei, jaunajai kultūros darbuotojai Simonai Gudavičiūtei ir Aleksandravo dramos kolektyvo režisieriui Alfonsui Pokvyčiui. Baigiant aptarti šį renginį būtina pažymėti puikų organizatorių darbą, Skuodo rajono valdžios dėmesį konkursui. O galvojant apie kitų metų konkursą Skuode, reikėtų pamąstyti apie atrankinį etapą savo rajone, ką ir padarė skuodiškiai šiais metais. Viliamės, kad kitąmet „ Skaitymai žemaitiškai“ sulauks dar didesnio dalyvių bei visuomenės dėmesio. Ir supratimo, kad savo kalbą išsaugosime tik visų mūsų pastangomis. Diana Gendvilienė Žemaičių kultūros draugijos Plungės skyrius „ Gondinga“ |