Žemaitiu kultūras draugėjės Plungės skīrius „Gondinga“

Baltū vėinībės dėina 2011 metās

Stuojos rodėnėis līgiadėiniou, ožsėmėnontem aple jau šaltiesni uora ėr tomsiesni čiesa, i Gondingas pėlekalni rugsiejė 23 dėina pu pėitu kvėitė laužos, karšta žuolieliu arbata, gera žemaitėška mozėka, pašnekesē ėr vėskou tou apjungous svarbiausis tėkslos – Baltū vėinībės dėina.

Baltū vėinībės dėina 2000 metās ivardėjė Lietuvuos ė Latvėjės seimā, pagerbdamė ėr ragėndamė mumis vėsus gerbtė ėr vertintė sosėvienijusiu baltū gėntiū pergalė priš Kalavijuotiū ordina. Priš 775 metus, 1236 m. rugsiejė 22 dėina ivīkės Saulės mūšis ė šėndėin mums tīlē prėmėn, kad tebesam tėi patīs, kas ir kuokėi esam ėš tėkrūju.

Žemaitē istuorėku dažnā ėvardėjamė, kap pati karingiausė baltū gėntės. Maluono, vuo karto ėr biški baugo tou girdietė: juk vėsū kariavosė žemaitė tėkslū tēp ėr nesožėnuosem. Bet musintās buovuom stėprė. Vuo da daugiau nuorės tikietė, kad muokiejuom mīlietė ėr buvuom išmintingė.

Šėndėin, nepriverstė kariautė, esam daugiau linkė bėndradarbiautė. Musintās euoruopiejem? Bet gėlėi juntam, kad meilė, išmintės ėr gėntės īr kertinis mūsa akmou. Da turbūt – gelmie, da – rūstos ė tīlos ėžvalgoms.

Nemasėnio tapės rėngėnīs vėsumet žavos tou, kad i anou sosėrenk tėi, katrėi nuor anamė būtė. Sosėbūrėma inicijatuorios Žemaitiū kultūras draugėjės Plungės skīriaus „Gondinga“ pėrmininks Vidmants Gendvėls ė anam padiejusi žmuona diekavuojė daugībē plungiškiu ož nuopelnus sāva žemē. Tegu nesopīkst nepasveikintėjē ėr skaitītuoje dėl tuo, kad vėsū ėšvardintė neimanuoma. Aple rėngini pasakīsem, kad bova baisē gražē sektė nu cėntrėnės Plungės aikštės ligi Gondingas pėlekalnė jaunū žmuoniū maratuona (organėzatuorios Ričards Skrinskis), girdietė latvėškā besirokoujėntės svetelės ėš Latvėjės Priekolės, klausītėis žemaitėšku žuodiu grupiu „Savė“ ėr „Iruonėjė“ dainuos, matītė baikeriu kluba „Samogitian MC“ vīrus. Geriau, negu vėin tik aple anus vėsus dabā skaitītė.

Vaičekauskātė Jūratė

Pėrma gimtuoji kalba – tarmie

Vasarė 21-ojė švėntama tarptautėnė gimtuosės kalbuos dėina. Šiou pruoga trečiadėinie ana bova paminieta ėr Žemaitiu dailės muziejou Plungie, Žemaitiu kultūras draugėjės Plungės skīriaus „Gondinga“ iniciatīva. Dėinos mėnavuojėma organėzatuorē sokvėitė žemaitėška žuodė meistrū ėš Nausuodė, Šatėikiu, Plāteliu, Alėksandrāva, skaituovu ėr mozėkontu ėš Plungės, svetiū ėš Šiauliu. Daugoma šiuo rėngėnė deklamoutuoju – kuonkursa „Žemaitėškė skaitīmā“, vīkosė Skoudė, dalīvē.

Vėsus šiou pruoga sosėrinkosius sveikėna Žemaitiu kultūras draugėjės Plungės skīriaus „Gondinga“ pėrmininka pavaduotuojė, istuorėjės muokslu dāktarė Juolanta Skurdauskienė, žornalists, kraštuotīrininks Eugenėjos Bunka, Plungės rajuona savėvaldībės Švėitėma skīriaus vedies Ruolands Raibužis.
Žiūruovu diemėsi prėkaustė ėr i kuožna žuodi kvėitė ėsėklausītė nausuodiškis dešimtuoks Evalds Daugiela, šnekiejės Palonguos Jozės lūpuoms, pėnktuoks Sėmuons Ruginis ėš Šatėikiu diestė „Buočiaus pamėslėjėmus“, plungiškis Irmants Vaškīs ėš „Babrunga“ pagrėndėnės muokīklas papasakuojė apie „ Muotrėška godresnė ož biesa“. Dešimtuokė šateikėškė Laura Vasėliauskātė paskaitė mūsa žemietės Suofėjės Kīmantātės-Čiurliuonienės kūrini „Najiesi – nadėktousi“, apie mėška gruoži žemaitėško žuodio i patė  širdi truopėjė nausuodiškis Karuolis Valončios.

Sava eilės ėr dainas prėstatė Plāteliu gėmnazėjės muokītuojė Regina Miežetienė. Alėksandravėškės Marītė Kolozinskienė bei Irena Stražinskātė-Glinskienė paskaitė žemaitė kraštuotīrininka, vėina ėš Alėksandrava muziejaus „Mėjga“ kūrieju - Aniceta Stonkaus pruozas ėr eiliu. Gražē rėngėnie ėšrīškiejė Plāteliu gėmnazėjės septintuoku ėr Plungės kultūras cėntra kluba „Menadė“ sokortas menėnės kompuozicėjės.

Savuos kalbuos miniejima dėina rengėnie skombiejė ėr muzika: grajėjė ėr dainiava grupės ėš Plungės „Iruonėjė“ ėr „Savė“, sava kūrības daina buvusi gėmnazistė plungėškė, dabā Šiauliu Universiteta stodentė Austiejė Gendvėlātė atlėka karto so svetio ėš Šiauliu, muokslu draugo Severėno Norgaila. Severėns žemaitems prėstatė kūrini sāva gimtuojė aukštaitiu tarmė.

Rėngini vēdusi draugėjės Plungės skīriaus „Gondinga“ narie Diana Gendvilienė diekuojė vėsėms muokinius paruošosėms muokītuojems: Nausuodė pagrėndėnės muokīklas muokītuojē Janinā Macenienē, Šatėikiu pagrėndėnės muokīklas muokītuojuoms Lidā Puidokienē ė Irenā Valončienē, Plāteliu gimnazėjės pedaguogē Reginā Miežetienē, Plungės „Babrunga“ pagrėndėnės muokīklas muokītuojē Bruonislavā Šėmuonienē, „Saulės“ gėmnazėjės muokītuojou Juozou Mėlašiou, Plungės kultūras centra etnuoluogē Sėmuonā Gudavičiūtē. Plungės rajuona savėvaldībės Švėitėma skīriaus vīriausiuoji spėcialistė Irena Gricevičienė šėms pedaguogams iteikė padiekuos raštus. Padieka ož gimtuosės kalbuos vartuojėma skatėnėma iteikta ė rėngėnė organėzatuoriou Vidmantou Gendvėlou.

Bū­si­me tol, kol kal­bė­si­me že­mai­tiš­kai

2011-12-02

Jū­ra­tė VAI­ČE­KAUS­KAI­TĖ

Šių me­tų lie­pą at­si­kū­ręs Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos Plun­gės sky­rius „Gon­din­ga“ dė­lio­ja to­les­nės sa­vo veik­los pla­nus, žings­nis po žings­nio juos įgy­ven­di­na, kvie­čia pri­si­dė­ti vi­sus et­no­šak­nų svar­bą su­vo­kian­čius plun­giš­kius. Apie vi­sa tai pa­si­kal­bė­jo­me su „Gon­din­gos“ pir­mi­nin­ku Vid­man­tu GEND­VI­LU.

- Ko­kių tiks­lų sie­kia­te ir ko­kia sky­riaus veik­los kryp­tis, Jū­sų ma­ny­mu, šiuo me­tu rei­ka­lin­giau­sia?

- Esu Že­mai­tu­kų ark­lių au­gin­to­jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas ir ste­bė­da­mas, nuo ko­kio ne­di­de­lio bū­re­lio en­tu­zias­tų šios or­ga­ni­za­ci­jos veik­la pra­si­dė­jo, no­riu pa­si­džiaug­ti, jog jau išau­gin­ta apie 600 Že­mai­ti­jos var­dą gar­si­nan­čių že­mai­tu­kų.

Pa­na­šiai yra ir su lie­tu­vių ska­li­kų vei­si­mu, ta­čiau kal­ba­me ne apie šių dvie­jų or­ga­ni­za­ci­jų pa­sie­ki­mus. Kal­ba­me apie bend­rą idė­ją, jos stip­ru­mą ir iš jos gims­tan­čius dar­bus.

Tie, ku­rie iš­ma­no, ma­nau, ne­klys­ta, sa­ky­da­mi, jog nie­ko nė­ra svar­biau už pro­tė­vių kal­bą. Jos svar­bai ne­pri­ly­gs nei ark­lių, nei ska­li­kų au­gi­ni­mas. No­rė­da­mi gy­vuo­ti tarp ki­tų et­ni­nių gru­pių, tau­tų, tu­ri­me pa­jus­ti ir su­vok­ti sa­vo kal­bos gro­žį ir jė­gą.

- Ne­se­niai Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai iš­siun­tė­te laiš­ką, ku­ria­me pra­šė­te im­tis veiks­mų sau­go­ti vi­sas Lie­tu­vo­je gy­vuo­jan­čias tar­mes, įpa­rei­go­ti aka­de­mi­nę bend­ruo­me­nę pa­reng­ti konk­re­čią tar­mių rė­mi­mo pro­gra­mą. Ką at­sa­kė mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai?

- Vi­ce­mi­nist­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė pa­dė­ko­jo už pi­lie­ti­nę ini­cia­ty­vą, pri­mi­nė ir pa­kvie­tė iš­nau­do­ti ga­li­my­bę reng­ti kul­tū­ri­nės veik­los pro­jek­tus ir da­ly­vau­ti šiuo me­tu skel­bia­muo­se kon­kur­suo­se, re­mia­muo­se Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos, pra­ne­šė, jog Sei­mas šiuo me­tu svars­to ga­li­my­bę 2013-uo­sius pa­skelb­ti Tar­mių me­tais. Įpa­rei­go­ti aka­de­mi­nę bend­ruo­me­nę pa­reng­ti tar­mių rė­mi­mo pro­gra­mą ši mi­nis­te­ri­ja ne­ga­lin­ti - bend­ruo­me­nė pa­val­di Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jai.

Su šiuo at­sa­ky­mu krei­piau­si į Sei­mo na­rį Jur­gį Raz­mą. Jis ža­dė­jo pa­dė­ti, kad Tar­mių me­tų pa­skel­bi­mo klau­si­mą svars­ty­tų Sei­mas.

Krei­pi­mą­si ra­šiau ma­ny­da­mas, jog dirb­ti­nai su­kur­tos bend­ri­nės lie­tu­vių kal­bos tai­syk­lės yra per griež­tos, tam tik­ra pras­-

me skur­di­nan­čios gy­vą žmo­nių šne­ką. Bend­ri­nė kal­ba bu­vo su­kur­ta ra­šy­ti, var­to­ti ją ta­da, kai rei­kia ypa­tin­go aiš­ku­mo. Laiš­ke iš­dės­ty­tas pra­šy­mas ra­šy­ti vie­to­var­džius tar­miš­kai ne­tu­rė­tų kel­ti keb­lu­mų.

Esu bend­ra­vęs šiais klau­si­mais su švie­saus at­mi­ni­mo kal­bi­nin­ku, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Bend­ro­sios kal­bo­ty­ros ka­ted­ros ve­dė­ju, Lie­tu­vos Moks­lų Aka­de­mi­jos na­riu ko­res­pon­den­tu pro­f. ha­bil. dr. Alek­su Gir­de­niu. Jis pa­ta­rė dėl šių ak­tua­li­jų vi­sa­da kreip­tis ir į po­li­ti­kus. Šiau­lių uni­ver­si­te­to stu­di­jų pro­rek­to­riaus doc. dr. Juo­zo Pab­rė­žos nuo­mo­ne, Že­mai­ti­jo­je tar­mė yra la­biau­siai iš­sau­go­ta. Ta­čiau tu­ri­me rū­pin­tis vi­sų re­gio­nų tar­mė­mis.

- Gal sa­vos tar­mės gė­di­ja­ma­si? Gal tam­pam pri­si­tai­kan­tys ir ne­ži­nia dėl ko bai­lūs?

- Anks­tes­niais me­tais, nu­va­žia­vęs į Klai­pė­dą, re­tai iš­girs­da­vai kal­ban­tis že­mai­tiš­kai. Da­bar tar­mę čia iš­girs­ti kur kas daž­niau. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­to Bal­tų kal­bo­ty­ros ir et­no­lo­gi­jos ka­ted­ros do­cen­tas Jo­nas Bu­kan­tis vie­na­me in­ter­viu yra sa­kęs, kad kal­bė­ji­mas sa­vo tar­me ro­do, jog ky­la žmo­nių iš­si­la­vi­ni­mo ly­gis. Ne­rei­kia gė­dy­tis sa­vo gim­to­sios šne­kos.

Va­sa­rą da­ly­va­vau Že­mai­čių dai­lės mu­zie­ju­je ir Žli­bi­nuo­se reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je, skir­to­je že­mai­tiš­ku­mo puo­se­lė­to­jo pro­fe­so­riaus Ig­no Kon­čiaus 125-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms. Bu­vo ne­jau­ku klau­sy­ti, kai vie­ti­niai že­mai­čiai kal­bė­jo bend­ri­ne kal­ba, o at­va­žia­vę že­mai­čiai vil­niš­kiai, kaip ir de­ra, juo la­biau to­kia­me ren­gi­ny­je, kal­bė­jo že­mai­tiš­kai.

- Ką ma­no­te apie sve­ti­my­bių kal­bo­je var­to­ji­mą?

- Vi­siš­kai jų iš­veng­ti neį­ma­no­ma. Sy­kį te­ko bend­rau­ti su už­sie­nie­čiu pro­fe­so­riu­mi, iš­mo­ku­siu lie­tu­vių kal­bą iš kny­gų. Jo kal­bos sau­su­mas bu­vo ste­bė­ti­nas, trū­ko gy­vas­ties. Ta­čiau svar­bu, kad bū­tų sten­gia­ma­si kal­bė­ti sa­vo kal­ba. Pri­si­me­nu, kaip sy­kį iš­gir­dau že­mai­čius vy­rus kal­ban­tis tar­pu­sa­vy­je ru­siš­kai. Ta­da, bū­da­mas 14 me­tų, ėmiau ir pa­klau­siau: „Ko­dėl jūs kal­ba­te ru­siš­kai?“ Jie nu­ti­lo ir į šį ma­no klau­si­mą tur­būt neat­sa­kė to­dėl, kad ne­su­ge­bė­jo pri­pa­žin­ti tie­sos, jog ši­taip el­gė­si, ma­tyt, iš neį­si­są­mo­nin­to įpro­čio pa­tai­kau­ti.

- Gal­būt kas nors tu­rė­tų ro­dy­ti pa­vyz­dį, gal žmo­nėms leng­viau yra sek­ti kie­no nors pė­do­mis?

- Pa­vyz­džiu tu­rė­tu­me bū­ti kiek­vie­nas, su­vo­kęs vi­du­je kal­bos svar­bą sau ir atei­nan­čioms kar­toms.

La­bai pa­dė­tų, jei va­do­vai šne­kė­tų že­mai­tiš­kai ir ofi­cia­lio­mis pro­go­mis. Tai bū­tų la­bai gra­žu, įkvėp­tų.

Taip pat no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, jog tu­ri­me keis­ti įsi­šak­ni­ju­sį nei­gia­mą po­žiū­rį į po­li­ti­kus. Tik­rai ne vi­si yra ne­veik­lūs, ne­si­sten­gian­tys.

- Ko­kiems

konk­re­tiems dar­bams pri­ta­ria­te, prie ko­kių ren­gi­nių, puo­se­lė­jan­čių et­ni­nes ver­ty­bes, pri­si­de­da­te, ką juo­se įžvel­gia­te ge­ro ar keis­ti­no?

- Ne­se­niai Skuo­de vy­ko jau de­šim­tus me­tu ren­gia­mi „Skai­ty­mai že­mai­tiš­kai“. Da­ly­va­vo ir pen­kių Plun­gės mo­kyk­lų mo­ki­nių, Plun­gės kul­tū­ros cent­ro at­sto­vai, suau­gu­sie­ji iš Alek­sand­ra­vo, Pla­te­lių, Plun­gės. Va­di­na­si, po­rei­kis da­ly­vau­ti to­kiuo­se ren­gi­niuo­se yra. Ta­čiau Skuo­do bib­lio­te­kos di­rek­to­rius Jo­nas Gru­šas pa­ta­rė, kad ir plun­giš­kai sa­vo ra­jo­ne reng­tų išanks­ti­nę at­ran­ką į šį kon­kur­są. Tai ga­lė­tų ini­ci­juo­ti mū­sų Švie­ti­mo sky­rius.

La­bai svar­būs Plun­gė­je že­mai­tiš­kos au­to­ri­nės dai­nos kon­cer­tai „Esam ė bū­sem“. Šie­met bu­vau šio ren­gi­nio or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku. To­kiais kon­cer­tais iš­reiš­kia­me po­zi­ci­ją, jog tu­ri­me ne tik at­kar­to­da­mi at­lik­ti se­nas, tra­di­ci­nes dai­nas, bet kur­ti da­bar - šiuo­lai­ki­nes, at­spin­din­čias ir šių die­nų gy­ve­ni­mą, pul­suo­jan­čias šiuo­lai­ki­ne mu­zi­ki­ne ir žo­džio kal­ba.

- Koks lau­kia ar­ti­miau­sias Jū­sų sky­riaus or­ga­ni­zuo­ja­mas ren­gi­nys?

- Šįvakar 18 val. kvie­čia­me vi­sus į Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jų, kur pa­si­ro­dys Skuo­do kul­tū­ros cent­ro že­mai­čių teat­ro ak­to­riai, su­vai­din­sian­tys ko­miš­ką dra­mą „Pa­šie­lo­si dėi­na“. Po spek­tak­lio vyks va­ka­ro­nė, bus ga­li­ma pa­bend­rau­ti su ar­tis­tais, kon­cer­tuos gru­pė „Iro­ni­ja“ ir ki­ti sve­čiai.

Kvie­čiu vi­sus ge­ros va­lios že­mai­čius ar juos pa­lai­kan­čius pri­si­dė­ti prie Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos veik­los fi­nan­siš­kai, nes, ra­šant pro­jek­tus, vie­na iš są­ly­gų yra tu­rė­ti 10 pro­c. pra­di­nio įna­šo lė­šų. Lė­šos rei­ka­lin­gos ir ren­gi­niams or­ga­ni­zuo­ti. Mū­sų sky­rius dar tik ke­lia spar­nus. Ti­kiu, kad at­si­ras žmo­nių, pa­lai­kan­čių iš­sa­ky­tas idė­jas ir pa­gal sa­vo ga­li­my­bes ga­lė­sian­čių pri­si­dė­ti tiek veik­la, tiek fi­nan­siš­kai. Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos Plun­gės sky­riaus „Gon­din­ga“ są­skai­ta ati­da­ry­ta Ūkio ban­ke, ban­ko ko­das - 70108, są­skai­ta - LT 857010800002700032.

- Ir pa­sku­ti­nis klau­si­mas. Gal kiek ne­pa­to­gus... Ką ma­no­te apie vi­siš­ką abe­jin­gu­mą, ne­si­do­mė­ji­mą sa­vo kal­ba, is­to­ri­ja, et­no­kul­tū­ra ir, kaip daž­nai bū­na, ki­tą kraš­tu­ti­nu­mą - per di­de­lį že­mai­tiš­ku­mo aukš­ti­ni­mą, di­džia­vi­mą­si sa­vi­mi, kvai­lą pa­to­są, dėl ko kar­tais nu­ken­čia no­ras ty­liau, bet rim­čiau dirb­ti rei­ka­lin­gus, atei­čiai svar­bius dar­bus?

- Su­tin­ku su ju­mis. Ma­nau, kad že­mai­tiš­ko kul­tū­rin­gu­mo są­vo­ka yra la­bai svar­bi ir tu­ri bū­ti gy­va žmo­nių šir­dy­se.

- Ačiū už po­kal­bį.

Įspūdžiai, grįžus iš "Skaitymų žemaitiškai"

Konkursas „ Skaitymai žemaitiškai“, skirtas Simonui Daukantui paminėti, Skuode vyksta jau 10 metų. Šiemet organizatoriai- Skuodo rajoninė biblioteka, Švietimo skyrius ir Pr. Žadeikio gimnazija- pirmą kartą sukvietė viso Žemaitijos regiono skaitovus ir kūrėjus. Lapkričio 17-ąją Pr. Žadeikio gimnazijos salė vos talpino gausų – 120 atlikėjų ir 43 mokytojų būrį. Komisija, kurią sudarė Klaipėdos Dramos teatro aktorius Aleksandras Šimanskis, Skuodo Žemaičių teatro režisierius Edmundas Untulis, Skuodo r. savivaldybės vyr. specialistė Jadvyga Laureckienė ir mūsų rajono atstovė , Žemaitijos nacionalinio parko etnografė Aldona Kuprelytė vertino 5 amžiaus grupių dalyvių meistriškumą- žemaičių tarmės mokėjimą, atlikėjo santykį su atliekamu kūriniu, jo originalumą, bendravimą su klausytojais.

Plungės rajonui atstovavo pats gausiausias dalyvių būrys- 28 skaitovai iš Platelių gimnazijos, „Babrungo“, Šateikių, ak. A.Jucio, Nausodžio pagrindinių mokyklų ir Plungės kultūros centro renginių organizavimo klubas „ Menadė“. Suaugusiųjų grupėje dalyvavo skaitovės iš Aleksandravo, Platelių, Plungės. Visi dalyviai stengėsi kalbėti taisyklinga savo regiono tarme, stebino savitais ir įdomiai pateiktais kūriniais bei kompozicijomis ( nė vienoje amžiaus grupėje nė vienas kūrinys nebuvo pakartotas!) . Geriausia kompozicija 5-8 kl. mokinių grupėje pripažinta ak. A.Jucio mokyklos mergaičių atliktas „ Pėimėnū pasėrokavėms“. Mokytoja R.Barniškienė šį „pasėrokavėma“ sudėliojo tiesiog iš žemaitiškų patarlių. Specialų komisijos diplomą už geriausią kompoziciją tarp 9-12 kl. mokinių pelnė „ Menadės“ klubo merginos. Jų pasirodymas išsiskyrė prasmingu turiniu ir originalia kompozicija, kuriai žiūrovai sukėlė tikras ovacijas. Labai gerai iš mūsiškių pasirodė Šateikių pagr. mokyklos dešimtokė Laura Vasiliauskaitė ( mokytoja Irena Valančienė)- savo amžiaus grupėje, pateikusi S.Kymantaitės-Čiurlionienės kūrinį „Najiesi nadėktousi“ ji pelnė 2 vietą. Na, o geriausiai iš plungiškių buvo įvertinta skaitovė iš Aleksandravo Irena Stražinskaitė- Glinskienė. Jautriai perteikta ištrauka iš A.Stonkaus baladės „Do g͞īvenėma“ sujaudino ne tik žiūrovus. Irena suaugusiųjų grupėje pelnė pirmąją vietą.

Pagyrimų verti visi konkurso dalyviai- neįmanoma šioje apžvalgoje aptarti kiekvieno dalyvavusio . Bet didžiausi padėkos žodžiai turėtų būti skirti lietuvių kalbos mokytojoms. Juk reikėjo ne tik paruošti jaunuosius talentus, bet- prieš tai perskaityti dešimtis tekstų, atrinkti ir pritaikyti juos savo mokiniams, kurti kompozicijas, rūpintis mokinių atvežimu į konkursą. Tad – nuoširdi padėka už darbą, pagarbą ir meilę gimtajai kalbai plateliškei Reginai Miežetienei, „Babrungo“ pagr. mokyklos mokytojai Bronislavai Šimonienei, Lidai Puidokienei ir Irenai Valančienei iš Šateikių pagr. mokyklos, Ritai Barniškienei, Nausodžio pagr. mokyklos mokytojai Janinai Macenienei, jaunajai kultūros darbuotojai Simonai Gudavičiūtei ir Aleksandravo dramos kolektyvo režisieriui Alfonsui Pokvyčiui.

Baigiant aptarti šį renginį būtina pažymėti puikų organizatorių darbą, Skuodo rajono valdžios dėmesį konkursui. O galvojant apie kitų metų konkursą Skuode, reikėtų pamąstyti apie atrankinį etapą savo rajone, ką ir padarė skuodiškiai šiais metais. Viliamės, kad kitąmet „ Skaitymai žemaitiškai“ sulauks dar didesnio dalyvių bei visuomenės dėmesio. Ir supratimo, kad savo kalbą išsaugosime tik visų mūsų pastangomis.

Diana Gendvilienė

Žemaičių kultūros draugijos Plungės skyrius „ Gondinga“